Pastato modernizavimas, dar vadinamas renovacija – puiki galimybė pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimato sąlygas, sumažinti šildymo išlaidas ir taupiai naudoti gamtinius išteklius. Tai vienkartinė investicija, kurios grąža galima naudotis visą pastato eksploatacijos laikotarpį: iškart po modernizavimo pagerėja patalpų šiluminis komfortas, pastato išvaizda ir sumažėja išlaidos šildymui. Modernizuotų pastatų mikroklimatas ir investicijų grąža labai priklauso nuo pasirinktų ir įgyvendintų pastato atitvarų apšiltinimo sprendimų bei energiją naudojančių inžinerinių sistemų.
Nors termoizoliacinė medžiaga „paslepiama“ po apdaila, tačiau jos teikiama nauda lydi mus visą pastato ar būsto gyvavimo laiką.
PAROC akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai migruoja į išorę ir yra pašalinama pro sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas. Jei termoizoliacinė medžiaga yra mažai laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis, iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Tokiu būdu pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja drėgminės deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms ir sumažina jų ilgaamžiškumą. Žinoma, šių procesų poveikį galima sumažinti vėdinant patalpas, tačiau daugumoje renovuojamų senųjų daugiabučių nėra efektyvių vėdinimo sistemų, dažniausiai jos nėra įrengiamos ir modernizavimo metu, todėl su drėgme pastatuose susijusių problemų sprendimui visada verta išnaudoti akmens vatos gaminių vandens garų laidumą. Kuo sienos termoizoliacinė medžiaga yra laidesnė vandens garams, tuo mažesnė tikimybė, kad ant vidinio sienos paviršiaus susidarys sąlygos augti pelėsiams: netgi dėl nepakankamo šildymo ir vėdinimo iki modernizavimo įdrėkusios sienos greičiau išdžius jas apšiltinus akmens vatos gaminiais.
Sprendimas pastatų sienas ir kitas pastato atitvaras apšiltinti vandens garams laidžiais ir pastovių matmenų PAROC akmens vatos gaminiais, užtikrins sveikesnes ir komfortiškesnes patalpų mikroklimato sąlygas bei sumažins nenumatytų išlaidų pastato remontui tikimybę.
Renovuojamų daugiabučių sienos dažniausiai yra įvairių plytų arba blokelių mūras, didelių matmenų betoniniai arba keramzitbetoniniai surenkami elementai. Šios sienų medžiagos – nedegios, todėl siena atitinka aukščiausių – A1 arba A2 gaisrinių klasių reikalavimus. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, netgi tada, kai degi sienos apšiltinimo medžiaga yra padengta tinko sluoksniu arba kitokia nedegia danga, renovuota siena atitinka tik B s-1 d0 ar net žemesnės gaisrinės klasės reikalavimus.
Ypač pavojingas yra degių termoizoliacinių medžiagų naudojimas statybos metu. Dažnai ant renovuojamos sienos sumontuotos degios termoizoliacinės medžiagos nutinkuojamos arba kitaip padengiamos tik po keleto dienų ar net savaičių. Visą tą laikotarpį netgi maža išorinė ugnis gali sukelti pastato gaisrą.
Anksčiau patalpose – tiek buityje, tiek ir darbinėje aplinkoje – buvo naudojama daugiau natūralios kilmės medžiagų, kurios ilgiau neįsidegdavo, o užsidegusios išskirdavo mažiau kaitros ir nuodingų dūmų. Pastaruoju metu mūsų būstuose – vis daugiau sintetinių ir polimerinių gaminių iš naftos produktų. „Fire Safe Europe“ (FSEU) organizacijos duomenimis, Europoje net 50 % žmonių gaisruose žuvo ne dėl ugnies, bet dėl nuodingų dūmų poveikio. 1950-aisiais vidutinis laikas nuo gaisro patalpų viduje pradžios iki staigaus ugnies išplitimo buvo 15 minučių, po 25 metų, anot FSEU, šis laikas sutrumpėjo iki 5 minučių, o dabar lemtingomis sąlygomis ugnis gali išplisti per 3 minutes. Ugnies išplitimo laikas, kilus gaisrui, yra lemiamas veiksnys gelbėjant žmones ir materialines vertybes. Tad renovuodami pastatus nedegiomis medžiagomis, Jūs galite sumažinti gaisro riziką.
Beveik visos mineralinės vatos rūšys klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau PAROC akmens vatai, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų – yra būdinga itin aukšta (apie 1000 °C) lydymosi temperatūra. Dauguma PAROC akmens vatos gaminių, nepadengtų jokia danga, yra priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei. Akmens vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai. Unikalios PAROC akmens vatos savybės naudojamos apsaugoti nuo ugnies visas pastato konstrukcijas: pamatus, sienas, stogus. Metalo ir gelžbetonio konstrukcijų apsaugai nuo ugnies yra sukurti ir mokslinėse laboratorijose išbandyti specialieji gaminiai ir sprendimai.
Rinkdamiesi statybines medžiagas, mes dažniausiai vertiname ir lyginame kainas. Tačiau pasirenkant pastato atitvarų apšiltinimo sprendinį, reiktų įvertinti ne tik šiluminės energijos sutaupymus ir šilumos izoliacijos kainą, bet ir kitus tokio pasirinkimo privalumus. Juk tai yra vienkartinė investicija, kurios teikiama nauda naudositės visą pastato eksploatavimo laiką. Šiltinimas PAROC akmens vata sukuria tokias vertes, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos: geresnė gyvenamoji aplinka, saugesnis ir ilgaamžis būstas.
Suskaičiavus renovuojamo daugiabučio sienų šiltinimo variantą su 150 mm storio „PAROC Linio 10“ plokštėmis, vietoje tokio pat storio EPS 70, papildoma investicija vienam kvadratiniam buto ploto metrui sudaro vos kelis eurus. Visa pastato modernizacijos investicija padidėja vos 2-4 %.
Pavyzdžiui, 50 m2 ploto butui daugiabutyje modernizacijos pabrangimas:*
* Skaičiavimai buvo atlikti konkretiems namams 2015 m. balandžio mėn. kainomis. Kiekvienu atveju skaičiavimai, įskaitant pabrangimą ir skiriamą investiciją, gali skirtis priklausomai nuo šilumos izoliacijos storio, šiltinimo sistemos, kiekvieno pastato architektūros, konstrukcijos bei naudojamų medžiagų savybių.
Pastatų renovacija arba modernizavimas – tai didelis iššūkis statybos pramonei. Kiekvienas pastatas yra išskirtinis ir unikalus, o efektyvios modernizacijos sprendiniai ir jų įdiegimo būdai yra sudėtingi. PAROC, kaip inovatyvi, dinamiška ir nemenką tarptautinę patirtį sukaupusi kompanija, kuria racionalius sprendinius energiškai efektyviai renovacijai. Pasitelkusi ilgametę patirtį ir kompetentingus partnerius, PAROC įgyvendino seno daugiabučio ir individualiųjų gyvenamųjų namų modernizavimo projektus Skandinavijoje. Daugiabučio „Innova“ renovacijos projektas buvo vykdomas Suomijoje, o „RenZeroTM“ projektai – Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai – tai ne tik pastato atitvarų – sienų ar stogo – apšiltinimo sprendimai. Tai – kompleksiniai viso pastato modernizavimo projektai, kurių metu buvo sprendžiami pastato vėdinimo, sandarumo, atitvarų apšiltinimo, skaidrių atitvarų įrengimo ir šiluminių tiltelių įtakos mažinimo klausimai. Jų tikslas buvo ne tik sumažinti energijos sąnaudas pastatui šildyti, bet ir pagerinti patalpų vidaus komfortą, sukurti sveikesnį mikroklimatą. „RenZeroTM“ ir „Innova“ pilotiniai renovacijos projektai, galima sakyti, yra dar vienas žingsnis taip vadinamos „surenkamos statybos“ link.
Daugiabučio namo renovacijai pagal „Innova“ projektą gamykloje buvo gaminami surenkami skydai, kuriuose be apšiltinimo medžiagos buvo sumontuoti langai ir balkonų durys bei vėdinimo ortakiai. Statybos objekte šiems skydams montuoti nereikėjo pastolių, pakako vieno krano.
„RenZero“ pilotinio projekto objektais buvo individualūs karkasiniai mediniai, iki 1950 metų pastatyti, namai. Įvertinusi tai, jog didžioji dauguma tokių pastatų yra kaimo vietovėse, kompanija PAROC sukūrė specialų elementą su šilumos izoliacijos sluoksniu, kurį atsinešti ir pritvirtinti prie sienos gali 2 darbininkai.
Dar vienas eksperimentinis PAROC renovacijos projektas buvo vykdomas Latvijoje. Kartu su Latvijos medienos perdirbėjais ir mokslininkais PAROC išbandė naują gaminį pastatų renovacijai – gamykloje surenkamus medinius skydus su akmens vatos užpildu viduje.
Savo tvariais izoliaciniais sprendimais jau ištisus dešimtmečius saugome Šiaurės šalių pastatus ir jų konstrukcijas nuo žvarbiomis žiemomis susidarančių ekstremalių klimato poveikių. Ekstremalios sąlygos tampa vis dažnesniu reiškiniu visame pasaulyje, tad Šiaurės šalių patirtis ir praktika, pritaikyta Lietuvos sąlygoms, padės įgyvendinant ambicingus ne tik „C“, bet ir „A“ ar net ir dar aukštesnius energinio naudingumo klasės reikalavimus atitinkančių pastatų renovacijos projektus.
